Kai dauguma žmonių įsivaizduoja bijūnus, jie įsivaizduoja klasikinius rožinės, baltos ar švelnios raudonos spalvos atspalvius, žydinčius pavasario soduose. Tačiau bijūnų pasaulis yra kur kas įvairesnis ir stebinantis, nei daugelis sodininkų įsivaizduoja. Yra neįprastų bijūnų, kurie laužo visus lūkesčius, demonstruodami beveik nerealias spalvas – beveik juodą, gaivią žalią ir net šaltus melsvus ar levandų tonus. Šie unikalūs bijūnai ryškiai išsiskiria apvaduose ir kolekcijose, dažnai tampa bet kurio sodo centru.
Šiame straipsnyje rasite kuruojamą retų bijūnų veislių pasirinkimą, sužinosite, kodėl tokios neįprastos spalvos yra tokios neįprastos, ir suprasite, koks mokslas už jų išvaizdą. Taip pat rasite praktinių įžvalgų apie tai, kaip šiuos neįprastus bijūnus galima auginti ir džiaugtis namuose, įprastą sodą paverčiant kažkuo tikrai nepaprastu.
Kodėl neįprasti bijūnai yra tokie reti
Neįprastų bijūnų retumas slypi ir biologijoje, ir genetikoje. Natūralu, kad bijūnai yra linkę į ribotą spalvų paletę, kurią sudaro rožinės, baltos, raudonos ir geltonos spalvos atspalviai. Šias spalvas gamina pigmentai, kuriuos bijūnai lengvai išreiškia, todėl jie būdingi daugeliui tradicinių veislių.
Vadinamieji „juodieji bijūnai“ nėra tikrai juodi, o itin gilūs bordo arba kaštoniniai. Norint pasiekti šį efektą, reikia labai didelių antocianinų pigmentų koncentracijų, kurias sunku stabilizuoti veisiant. Dėl to tik keletas veislių pasiekia tokią dramatišką, beveik juodą išvaizdą.
Tikrų „mėlynųjų bijūnų“ gamtoje nėra. Bijūnams trūksta genetinių gebėjimų gaminti pigmentus, reikalingus tikrai mėlynai gėlei. Tačiau kai kurios veislės atrodo melsvos arba dūminės dėl levandų, violetinių ar sidabrinių atspalvių, ypač vėsioje šviesoje.
Kita vertus, „žalieji bijūnai“ yra selektyvaus veisimo ir retų mutacijų, dėl kurių chlorofilas lieka matomas žiedlapiuose, rezultatas. Šios retos bijūnų veislės yra labai vertinamos ir dažnai randamos botanikos soduose ir specialiose kolekcijose, kur jos yra švenčiamos kaip gyvi sodininkystės meno kūriniai.
Juodųjų bijūnų paslaptis
Tarp labiausiai aptariamų neįprastų bijūnų yra tie, kurie dažnai vadinami „juodaisiais“, nors tikrų juodųjų bijūnų gamtoje nėra. Vietoj to, šios gėlės savo dramatišką reputaciją pasiekia dėl išskirtinai gilių bordo, vyno ir tamsiai violetinių atspalvių, kurie tam tikroje šviesoje gali atrodyti beveik juodi. Populiarios retos bijūnų veislės, tokios kaip 'Black Beauty', 'Black Panther' ir 'Chocolate Soldier', yra puikūs šio efekto pavyzdžiai, pasižymintys sodriu, aksominiu žydėjimu ir intensyvia spalva.
Priežastis, kodėl tikrai juodi bijūnai neįmanomi, slypi augalų genetikoje. Bijūnai negali pagaminti tokio lygio ar tipo pigmento, kokio reikia grynai juodai gėlei. Tačiau selekcininkai sėkmingai atrinko veisles, kuriose yra itin didelė antocianino koncentracija, todėl žydėjimas būna toks tamsus, kad sukuria įspūdingą „juodo žydėjimo“ iliuziją, ypač žiūrint vakare arba prieš šviesesnius kompanioninius augalus.
Šie tamsių atspalvių bijūnai suteikia sodui dramos ir rafinuotumo jausmą. Jie gražiai dera su blyškiomis gėlėmis, pavyzdžiui, baltais bijūnais ar švelniomis pastelėmis, sukurdami drąsų kontrastą ir vizualinį gylį. Dėl savo intensyvumo juodo stiliaus bijūnai dažnai naudojami kaip židinio taškai kraštinėse arba elegantiškose gėlių kompozicijose.
Siekdami geriausių rezultatų, augintojai turėtų atsiminti, kad saulės šviesa vaidina lemiamą vaidmenį stiprinant spalvą. Tamsūs bijūnai geriausiai atrodo saulėje, kur ryški šviesa sustiprina sodrius atspalvius, o ne išblukina. Tinkama mityba taip pat palaiko stiprų pigmento vystymąsi – taikant tinkamą sezoninį šėrimo metodą, pvz., į bijūnų pavasario trąšų vadovas, gali padėti šioms retoms bijūnų veislėms išnaudoti visą savo dramatišką potencialą.
Žaliųjų bijūnų mįslė
Žalieji bijūnai yra vieni labiausiai stebinančių ir vizualiai intriguojančių neįprastų bijūnų, žavinčių sodininkus, ieškančius ko nors už tradicinių gėlių spalvų. Tokios veislės kaip „Green Halo“, „Green Lotus“ ir „Molly the Witch“ pasižymi švelniais geltonai žaliais arba obuolių žalsvais atspalviais, dažnai sumaišytais su kreminės, skaistalų ar šviesiai rožinės spalvos atspalviais. Šis unikalus dažymas sukuria efektą, kuris jaučiasi gaivus, modernus ir visiškai netikėtas.
Skirtingai nuo tamsesnių bijūnų, žaliųjų bijūnų išvaizda atsiranda dėl to, kad žiedlapiuose yra chlorofilo. Dėl selektyvaus veisimo ir retų genetinių bruožų šios gėlės išlaiko žalius pigmentus ilgiau nei tipiški bijūnai ir suteikia jiems išskirtinę išvaizdą. Kai kurių veislių žalieji atspalviai yra stipriausi žydėjimo pradžioje ir palaipsniui suminkštėja gėlei bręstant, o tai suteikia vizualinio susidomėjimo visą žydėjimo laikotarpį.
Dėl savo subtilios elegancijos žalieji bijūnai yra ypač populiarūs šiuolaikiniuose soduose ir minimalistinio gėlių dizaino. Jie suteikia ramybės ir „gaivumo“ mišrioms kraštinėms ir puikiai tinka monochromatinėms arba neutralioms spalvų schemoms. Gėlininkai taip pat vertina juos už kompozicijas, kuriose tekstūra ir tonas yra svarbesni nei paryškinta spalva.
Sodininkams, norintiems išplėsti neįprastų bijūnų kolekciją, žalios veislės yra puikus pasirinkimas. Jie yra atsparūs, ilgaamžiai ir taip pat lengvai auginami kaip ir tradiciniai bijūnai, jei jie turi gerą drenažą ir pakankamai saulės šviesos. Šie išskirtiniai žydėjimai įrodo, kad bijūnams nereikia ryškių spalvų, kad jie būtų galingi sode.
Mėlynųjų bijūnų svajonė — mitas ar tikrovė?
Tikrųjų mėlynųjų bijūnų idėja žavi sodininkus dešimtmečius, todėl jie tapo vienu iš labiausiai intriguojančių neįprastų bijūnų pasaulyje. Tiesą sakant, tikri „mėlynieji bijūnai“ gamtoje neegzistuoja, nes bijūnams trūksta genetinio gebėjimo gaminti tikrus mėlynus pigmentus. Tačiau kai kurios veislės yra labai arti, pasižymi švelniais levandų, sidabriškai alyviniais arba šaltais violetiniais tonais, kurie tinkamomis sąlygomis gali atrodyti melsvi.
Tokios veislės kaip „Lavender Hill“, „Blue Sapphire“ ir „Ice Blue“ dažnai apibūdinamos kaip mėlynos dėl savo šaltos spalvų paletės. Šie unikalūs bijūnai paprastai pasižymi subtiliais tonų pokyčiais, priklausomai nuo jų aplinkos. Pavyzdžiui, ryto šviesa gali sustiprinti melsvus atspalvius, o šiltesnė popietė gali išryškinti purpurinius atspalvius. Panašiai vėsesnė temperatūra žydėjimo metu dažnai sustiprina šiuos vėsesnius atspalvius, padidindama mėlynų žiedlapių iliuziją.
Dirvožemio sudėtis taip pat gali turėti įtakos spalvų suvokimui. Šiek tiek šarminis, gerai subalansuotas dirvožemis gali padėti gėlėms išlaikyti švaresnius, vėsesnius tonus, o per daug turtingas arba daug azoto turintis dirvožemis gali nustumti žydėjimą į šiltesnę rožinę ar purpurinę spalvą. Net drėgmė ir debesuotumas gali turėti įtakos spalvos suvokimui, todėl šie bijūnai keičiasi visą dieną.
Nepaisant dabartinių apribojimų, augalų selekcininkai ir toliau eksperimentuoja su genetika ir hibridizacija. Jų tikslas yra perkelti bijūnų spalvą toliau į mėlyną spektrą, išlaikant svajonę gyvą. Nors tikras mėlynasis bijūnas kol kas tebėra mitas, šios levandų atspalvių veislės vis dar užima vietą tarp patraukliausių neįprastų šiandieninių bijūnų. Sodininkams, kurie vertina ne tik spalvas, bet ir juslinį patrauklumą, tyrinėdami tokius aspektus kaip kvapas gali suteikti dar vieną malonumą – kuo kvepia bijūnas dažnai taip pat intriguoja, kaip atrodo.
Kaip auginti ir prižiūrėti neįprastus bijūnus
Sėkmingai auginant neįprastus bijūnus reikia tokios pat priežiūros kaip ir klasikinėms veislėms, o norint išsaugoti retas jų spalvas, reikia atsižvelgti į keletą papildomų dalykų. Šie augalai klesti vietose, kuriose yra daug saulės šviesos (mažiausiai šešias valandas per dieną), nes stipri šviesa padeda sustiprinti pigmentaciją tamsiai, žaliai ir levandų atspalvių žydėjimo metu. Gera oro cirkuliacija ir atviras poveikis taip pat sumažina ligų riziką.
Dirvožemio kokybė yra labai svarbi visoms retoms bijūnų veislėms. Derlinga, gerai nusausinta dirva apsaugo nuo šaknų puvinio ir palaiko ilgalaikę augalų sveikatą. Sunkusis molis turėtų būti papildytas kompostu arba smėliu, kad būtų pagerintas drenažas, o smėlėtam dirvožemiui naudinga pridėti organinių medžiagų, kad išlaikytų maistines medžiagas. Pasodinti bijūnai teikia pirmenybę stabilumui ir blogai reaguoja į dažną persodinimą, todėl labai svarbu nuo pat pradžių pasirinkti tinkamą vietą.
Maitinimas atlieka svarbų vaidmenį išlaikant ryškią gėlių spalvą. Trąšos, kuriose gausu fosforo ir kalio, palaiko stiprias šaknis ir ryškius žydėjimus, tuo tarpu reikėtų vengti perteklinio azoto. Per didelis azoto kiekis skatina vešlią lapiją dėl gėlių spalvos, todėl dažnai atsiranda blankesnių atspalvių. Paprastai pakanka subalansuoto šėrimo ankstyvą pavasarį ir po žydėjimo.
Norint išsaugoti neįprastų spalvų intensyvumą, būtina nuosekli priežiūra. Tinkamas laistymas sausu laikotarpiu, mulčiavimas dirvožemio temperatūrai reguliuoti ir nužydėjusių žiedų pašalinimas padeda nukreipti energiją atgal į augalą. Sodininkams, naujai susipažinusiems su bijūnais, nuoroda kaip sodinti bijūnus gali pateikti esminius sodinimo pagrindus, taikomus tiek klasikiniams, tiek neįprastiems tipams.
Turėdami kantrybės ir tinkamos priežiūros, neįprasti bijūnai apdovanoja sodininkus retais, nepamirštamais žydėjimais, kurie išsiskiria bet kokiame kraštovaizdyje ir kiekvieną auginimo sezoną jaučiasi ypatingu.
Kodėl sodininkai mėgsta retas bijūnų veisles
Sodininkus traukia neįprasti bijūnai, nes jie suteikia sodui gylio, asmenybės ir meniškumo. Skirtingai nuo tradicinių rožinių ar baltų žiedų, retos spalvos iš karto patraukia akį ir tampa natūraliais židiniais kraštinėse ar mišriose lysvėse. Šie augalai sužadina smalsumą, dažnai skatina svečius sustoti, užduoti klausimus ir pasigrožėti netikėtais atspalviais bei formomis.
Kolekcininkams unikalūs bijūnai reiškia džiaugsmą turėti kažką išskirtinio ir sunkiai randamo. Kiekviena reta veislė jaučiasi kaip gyvas lobis, ypač kai ji patikimai žydi metai iš metų. Fotografai juos mėgsta dėl dramatiškų tonų ir subtilių spalvų poslinkių, kurie puikiai fotografuoja skirtingomis apšvietimo sąlygomis. Sodų dizaineriai taip pat vertina retas bijūnų veisles, nes jos paaukština sodinimo schemas, suteikia kontrasto, rafinuotumo ir vizualinio ritmo.
Dizaine neįprasti bijūnai ypač gerai derinami su klasikinėmis veislėmis. Sodrios bordo arba beveik juodos spalvos bijūnai atrodo įspūdingai prieš švelniai baltą žydėjimą, o žalios arba levandų atspalvių gėlės suteikia gaivumo, kai sumaišomos su skaistalais rožiniais. Ši pusiausvyra leidžia sodininkams kūrybiškai eksperimentuoti, išlaikant harmoniją. Galiausiai neįprasti bijūnai paverčia sodus iš pažįstamų kraštovaizdžių į įsimintinas, pokalbius pradedančias erdves, užpildytas charakteriu.
Išvada: atraskite neįprastų bijūnų grožį
Neįprasti bijūnai yra daugiau nei botaniniai įdomybės – tai individualumo, kūrybiškumo ir rafinuoto skonio išraiška. Dėl savo retų spalvų ir įspūdingo buvimo jie suteikia elegancijos ir individualumo bet kokiai sodo aplinkai. Nuo beveik juodų žiedų iki žalių ir levandų atspalvių – unikalūs bijūnai kviečia sodininkus peržengti pažįstamą ir ištirti naujas galimybes.
Eksperimentuodami su šiomis išskirtinėmis veislėmis galite sukurti sodą, kuris jaučiasi asmeniškas, įsimintinas ir tikrai unikalus. Nesvarbu, ar esate kolekcionierius, dizaineris ar aistringas namų sodininkas, retas bijūnas laukia, kol taps jūsų kitu mėgstamiausiu. Ištirkite kolekciją ir parduotuvė visiems bijūnams rasti neįprastą įvairovę, kuri atspindi jūsų stilių ir pakeičia jūsų sodą.
DUK apie neįprastus bijūnus
Ar juodieji bijūnai tikri?
Tikrų juodųjų bijūnų gamtoje nėra, tačiau keli neįprasti bijūnai atrodo beveik juodi dėl itin tamsiai raudonos ar violetinės pigmentacijos. Tokios veislės kaip „Black Beauty“ arba „Chocolate Soldier“ tam tikru apšvietimu atrodo beveik juodai, ypač saulėje, ir sukuria dramatišką efektą, suteikiantį jiems pavadinimą.
Ar kasmet žydi žalieji bijūnai?
Taip, dauguma žaliųjų bijūnų žydi kasmet, kai tik įsitvirtina. Kaip ir kiti unikalūs bijūnai, po pasodinimo jie gali subręsti kelerius metus. Tinkamai šviečiant saulei, gerai nusausintam dirvožemiui ir nuosekliai prižiūrint, žalios veislės gali patikimai žydėti ir išlaikyti savo išskirtinę spalvą.
Ar mėlynieji bijūnai yra natūralūs ar dažyti?
Mėlyni bijūnai natūraliai nėra mėlyni. Visos rinkoje esančios tikrai mėlynos bijūnų gėlės dažniausiai dažomos. Tačiau kai kurie neįprasti bijūnai turi levandų arba šaltų violetinių atspalvių, kurie gali atrodyti melsvi, ypač vėsioje temperatūroje arba švelnioje šviesoje.
Kokias retas bijūnų veisles lengviausia auginti?
Daugelį retų bijūnų veislių auginti taip pat lengva, kaip ir klasikines rūšis. Žalios ir tamsiai raudonos veislės dažnai yra atsparios ir nereikalauja priežiūros. Šie unikalūs bijūnai klesti tinkamai pasodinti ir netrukdomi, todėl tinka net ir vidutinio lygio sodininkams.
Ar neįprasti bijūnai gali augti šaltesnio klimato sąlygomis?
Taip, daugelis neįprastų bijūnų yra atsparūs šalčiui ir puikiai veikia vidutinio ir šalto klimato sąlygomis. Žoliniams bijūnams, įskaitant retų spalvų veisles, norint gerai žydėti, dažnai reikia šaltos žiemos, todėl jie tinka šaltesniems regionams.